- kucinis
- 2 ×kucìnis sm. (2), kucinỹs (3b) Vkš žr. 2 kucinas: Troba kucìniais išklota Skd. Gerą kucinį išsiaudžiau Yl. Patiesk kucìnį ant grindų Kn. Su kuciniu apsiklojęs neapšilsi Skd.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kucinis — 1 ×kucìnis sm. (2) KI697, kucinỹs (3b) Plt žr. 1 kucinas: 1. Pasiimk gerą kucìnį, tai nė vienas šuo nedrįs loti Erž. Tas žalnierius su kuciniu užmušė šunį pasiutusį Tat. Su kančiuku, su rykščiuke aš jos n išmokinsiu, su kuciniu ąžuoliniu… … Dictionary of the Lithuanian Language